mė

mė̃ interj. žr. me: Kuciu, kuciu, mė̃, mė̃, papjaus tave dėdė Rdm. Kai bekasas (toks pelkių paukštis) pasako „mė“, tai tada pavasaris Ds.

◊ nei bė̃ (mū), nei mė̃ nė kiek, visai nieko: Jis nei bė̃, nei mė̃ nemoka BŽ177. Toks jau tavo žentas – nei mū̃, nei mė̃ (nemoka, nepakalba) Š.